- palaiža
- palaižà scom. (3b) Rmš, paláiža (1) 1. Paláiža, kurs pasilaižo su liežuviu J. 2. žr. palaižūnas: Sudabosi tu to palaižos – jis prie kožno laižosi, ir niekas jo nekenčia Nč. Ten parsidavėlis, palaiža, šnipas B.Sruog. 3. Jrb smaguriautojas, smaližius: Tas vaikas tikras paláiža PnmA.
Dictionary of the Lithuanian Language.